Valytoja

Valytoja (c) Google

Vakar mačiau mūsų valytoją už lango grėbiančią lapus. “Nieko čia įspūdingo“, – pasakysite jūs. O įspūdinga yra tai, kad ji grėbė lapus medyje. Taip taip. Ne nuo žemės, o tiesiai nuo medžio. Idėja labai paprasta. Rudenį medis meta lapus ne visus iš karto, o kasdien po truputį. Valytojai reikia kasdien lapus grėbti nuo žemės. O jeigu ji grėbliu papurto visas šakas, tai lapai nukrenta visi iš karto ir jai reikia šluoti žemę tik vieną kartą. “Tingėjimo filosofijos aukštumos“, – pasakysite jūs. Ir vėl klystate. Čia iš tiesų yra tingėjimo filosofijos žemumos. Tuojau viską paaiškinsiu nuodugniai.

Matote, tingėjimo formų yra įvairių. Vienos iš jų išlaisvina, kitos – ne. Pagal tai galima spręsti kokio lygio tingėjimas yra. Štai valytojos pavyzdys. Ar ji bando išsilaisvinti? Ne. Ji tik susimažina sau darbo. Kas su valytoja atsitiks po metų? Ji vis tiek bus mūsų kiemo valytoja. Dirbs gal kiek ir mažiau negu bet kuri kita valytoja, bet dirbs. Kasdien kelsis anksti ryte, prausis ir eis į darbą.
Ji nėra laisva ir link to nejuda. Ji negali sau leisti tokių minčių kaip: „Oi, kaip gražiai saulė šviečia pro langą, dar pamiegosiu…“, „Oi, šiandien mano duktė išteka, gal nueisiu į vestuves…“ Matote, nelaisvas žmogus mūsų valytoja. Ji negali padaryti to, ko nori. Ir po metų laiko negalės. Ji – totalus vergas.

Cha. Bet galiu kirsti lažybų, kad, skaitydami teksto pradžią, jūs (kreipiuosi į tuos 98 procentus) vis dėl to pamanėte, jog valytoja atliko tingėjimo veiksmą. Apsigavote. O žinote kaip galėtų atrodyti tikras tingėjimo veikmas? Štai kaip: „Valytoja, vietoje to, kad grėbtų lapus kasdieną nuo žemės, sugrėbia juos nuo medžio ir paskui nuo žemės per vieną dieną.“ Sakysite: „Juk tai tas pats pavyzdys“. Taip, vizualiai tas pats, bet galite ateiti po metų laiko ir pažiūrėti ar valytoja vis dar grėbs lapus. Ne, negrėbs. Tad kuo gi šie du pavyzdžiai skiriasi?

O skiriasi jie, mintimis, kurios slypi už aprašyto veiksmo. Pirmoji valytoja galvoja: „Va kaip gudriai sugalvojau – sugrėbsiu lapus nuo medžio ir nereikės man jų grėbti kasdien visą savaitę.“ Antroji valytoja galvoja: „Na, va, dar dvi dienelės , gaunu atlyginimą ir metu darbą, išvažiuoju gyventi į sodybą. Ten nereikia mokėti kosminių kainų už šildymą, buto nuomą, liftą, šiukšlių išvežimą, kiemo valytoją (ironija), rūsio ir laiptinės apšvietimą, kaimynų vogiamą elektrą, šilumą ir nuleidinėjamą vandenį iš bendro mūsų ūkio. Negausiu tų 600 litų į mėnesį, bet ir neišleisiu, todėl nereikės man dirbt, galėsiu sau bimbinėti dienų dienas.“

Matote kokia minties jėga? Veiksmas abiejų valytojų tas pats, o mintis keičia visą gyvenimą.

Idealioje sistemoje tikras tinginys turėtų gulėti ir kvepėti. Jis nieko neprivalėtų dirbti. Taip buvo Rojuje. Žmogus nieko nedirbo, bet jam nieko ir netrūko, nes visko aplinkui buvo apstu. Tačiau šiandien mes turime sugadintą pasaulį. Šiandien kiekvienas gimstame ir esame tarsi įmetami į vergovės pasaulį. Mes privalome eiti į darželį, mokyklą, universitetą, o paskui visam gyvenimui į darbą darbą darbą… Tokį pasaulį mes paveldėjome iš savo tėvų. Mūsų tėvai – iš savo tėvų. Šie – iš savųjų. Bet taip juk tesėsi ne visada. Kažkada gi mūsų planeta buvo graži. Čia buvo Rojus. Ir nieko nereikėjo dirbti.

Tad kuris iš mūsų protėvių suklydo pirmasis? Kuris nusispjovė į Rojaus sąlygas ir pasakė: „Tfu, gana, parduodu velniui sielą, eisiu pas jį dirbti.“ Kodėl spjauti į Rojaus sodą? Juk čia visko yra ko reikia. Kam dirbt, jei galima nedirbt? Beprotystė. Ir vis gi tai įvyko. Kažkuris iš mūsų protėvių neteko proto ir įkinkė save ir savo vaikus, anūkus, proanūkius ir visus kitus palikuonis į pragarišką darbo sistemą. Todėl šiandien, kiekvienas užgimęs žmogus privalo dirbti.

Koks bus tas darbas – išlaisvinantis ar besitęsiantis visą gyvenimą ir perduotas mūsų palikuonims – priklauso nuo mūsų pačių. Taip. Rojų galima sugrąžinti. Ir viskas priklauso nuo minčių, kurios slypi už dabartinių mūsų veiksmų. Taip taip, jūsų bendradarbis su keista šypsenėle jau dirba išlaisvinantį darbą. Veiksmai tokie patys kaip jūsų. Jis kaip ir jūs – pardavimų vadybininkas. Bet mintys jo jau kitos. Ir šypsenėlė jo jau kitokia. Jei gerai įsižiūrėsite, tai jau pusė jūsų bendradarbių keistai šypsosi. Jų galvose – pabėgimo planas, išsilaisvinimo planas. Šiandien jie dirba, atlieka robotiškus veiksmus, bet ryt poryt žiūrėk jų jau nebebus šalia. Jie ištrūks, išsilaisvins, pradės rinkti mėlynes, gervuoges ir galvas puoštis gėlių vainikais. Spėk iš kur jie gavo tokių minčių, m? Galbūt skaito tuos pačius interneto puslapius kaip tu? Tai kodėl jie šypsosi keistai, o tu ne? Dar ne laikas? Dar ne? O gal jau?

Juk pirmas žingsnis padarytas. Darbe skaitai tingėjimo filosofijos tekstus. Tavo antakiai susiraukę, šefas mano, kad tu įnirtingai dirbi. Tu apsimetinėji, apgaudinėji šefą savo įtempta veido mina, o pats skaitinėji tingėjimo tekstus. Tu žinai, kad tau gerai sekasi. Šefas nieko nė neįtaria. Gali sau bimbinėti ir skaitinėti, kol šefo antakiai suraukti ir kol jis įnirtingai dirba ir nepastebi tavo slapto užsiėmimo. Tu gerai žinai, jog esi saugus, nes gerai moki slėptis. Vienintelis dalykas, kurio tu nežinai yra tai, kad šefas irgi šiuo metu skaito tingėjimo filosofiją. Ups, sumišimas.  Pažiūrim vienas į kitą ir keistai nusišypsome. 🙂

Reklama
Įrašyta kategorijoj Uncategorized. 12 Comments »

12 atsakymai to “Valytoja”

  1. povilas Says:

    visad pralinksmini 😉

  2. Sonata Says:

    Nors nesu pardavimo vadybininkė anei valytoja, užjudinot širdy kirminą graužiką, ponas Tinginy:-)

  3. Andrius Says:

    cha cha, atsiprašau, bet nepatiko viskas kas parašyta.

    Pats kaip tik šiuo metu dirbu panašų darbą į valytojo, ir netgi esu galvojes, kad reitku nupurtyti lapus nuo medžio, nes kasdien vis iš naujo prikrenta:] Tačiau pavyzdžiai šiame tekste man atrodo be jokio išmanymo. Gal autorius tinginys arba niekad nedirbo valytojo darbo :] atsiprašau jeigu klystu, bet man susidaro toks įspudis. Aš šį darbą dirbu džiaugdamasis, nes jis išlaisvina, leidžia būti gryname ore nuo pat ryto, gražiose vietose, daryti kažką naudingo ir dar plius gauti už tai atlygį. Jaučiu kaip nuo tokio darbo apsivalo “čakros“ ir bendrai galva išsivalo, bei jaučiu kad taip vyksta kažkokie svarbūs soc ir kultūriniai procesai, nes vykstą profesijų ir skirtingų žmonių susimaišymas. Gal būt būdamas su aukštuoju išsilavinimu ir plius būdamas menininkas įnešu kažko savotiško į to darbo aplinką, bendruomene, bei pats pasisemiu kažko specifiškai įpatingo – tai ko nerasčiau nei tinginiaudamas, nei dirbdamas už didelius pinigus ar dirbdamas šiltoje vietoje.

    O gal būt aš nesupratau straipsnio? gal aš ir esu tinkamas pavyzdys tokiam tekstui? 😀 Bet kokiu atveju tik norejau pasakyti kad man nepatiko, nes atrodo kad autorius nieko nesupranta apie tai ką rašo, ir nesupranta apie tingėjimą. Gal bėda pats pavadinimas, gal čia visai į kitką reikia atkreipti dėmesį, o į pavyzdžius žiūrėti tik kaip į pasakas, kai žmonės seka pasakas personažams naudodami kokius nors gyvūnus, apie kuriuos iš tikro nieko nenutuokia, o tik pasinaudoja jų tipažais, kad perteiktu savo minti.

    with peace & death,
    Andrius

    • tingiu Says:

      Ačiū Dievui atsirado nors vienas, kuriam nepatiko. 🙂

    • tai pat laimis Says:

      matyt Andrius tikrai nesuprato kas čia parašyta. Juk parašyta, kad tingėjimas išlaisvina žmogų nuo būtinybės daryti tai ko jis nenori. Juk Andriui tikriausiai ir į galva neateitų mintis eiti skabyti ar šluoti lapų, jei jam nemokėtų algos. Ir tikrai už pinigus eitų rinkti šiukšles ne tik gryname ore ar dirbti kitokį darbą (beje, tokie žmonės mūsų visuomenei labai reikalingi). Vadinasi jis jau yra priklausomas ir vergauja tam, kad kiti žmonės galėtų “grožėtis“ idealizuotai švaria aplinka. Juk laisvas žmogus nuo tokios priklausomybės tikrai pabėgtų į sodybą ir mieliau ten kiekvieną rytą, būdamas gryname ore, stebėdamas tekančią saulę, matydamas ant medžių kabančius ir nuo jų krentančius lapus, valytųsi savo “čakras“. Ir tada pagaliau suprastų, kad daugelis žmonių tiesiog vergauja darbui ir pinigams.

  4. aaa Says:

    as cia sau galvoj kuriu tingejimo pasaulio modeli, kaip laimingai gyvenu ir t.t., bet niekaip neapsisprendziu, ar palikti visokius daktarus, operaciniu iranga-juk ja kazkas tures gaminti, beje ,kaip ir nama man pastatyti kazkas tures…as suprantu, kad zmogus galiausiai numirs, bet jei kazkaip galima prailginti jo gyvenima-as uz! va , pvz., jei mano vaikui vilkas nukastu ranka, as noreciau, kad kazkas ja prisiutu… tai gal nuo mazens mums reikia eiti i tokia mokykla, kur moko, kaip statytis namukus, uzsiiminet gamtine zemdirbyste, kaip prisisiuti rankas , nukandus vilkams, na kaip anksciau kazkas tokio budavo,,,na, gal ne rojuje…ir nereiks begt pas daktara kitam kaime, o dar jeigu jis tinges- pats sau viska pasigydai.
    jei buciau viena, gyvenciau sau ir nekvarsinciau del to galvos, bet gime vaikelis ir kazkodel uzpuole mintys apie nemirtinguma-mirti, ir bliuksta mano svajone apie tinginio pasauli…juokauju

  5. Šarūnė Says:

    Sveiki,
    norėčiau su jumis susisiekti, bet man, deja, nerodo jūsų el.pašto kontaktuose. Galbūt galėtumėt man parašyti? sarmaviciute@gmail.com

  6. No_name Says:

    eee, tekstą aš skaitau darbe, bet garantuoju, kad mano bosas – ne. Tikrai, visą dieną derina kažkokius reikalus telefonu. Neturi laiko nė prie kompo prisėst.

    Galvoju ir aš, jei aptingsiu ir skaitysiu sau visą dieną, tai gal tingėsiu ir iš darbo išeit. O va jei šiek tiek susikaupčiau, po mėnesio gaučiau bonus’ą ir dar po kelių bonus’ų galėsiu tikrai mest darbą, nes būsiu sukaupęs pinigėlių. Tad varau dirbt, sėkmės!

  7. TikErika Says:

    Aš tai kovoju su savo tinginystę, bet nelabai tai išeina daryti. Norėčiau neturėti jokių užduočių, reikalų, norėčiau nejausti streso, bet kartu noriu būti naudinga, gyventi sveikai ir retkarčiais kaip reikiant padirbėti. Negaliu pakęsti ar įprasti prie rutinos. Man tai per sunku. Bet turiu pasikeisti, jei tikrai noriu pasiekti to ko siekiu… Tai va, tokia mano filosofija… O straipsnis geras, patiko.

  8. Vaidas Says:

    Grįžk !


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: