Potvynis

Šių metų pavasarį buvo įspūdingas potvynis. Apsemtos buvo ir tos vietos, kurios paprastai neapsemiamos. Mums, tinginiams, šis potvynis įdomus tuo, kad demaskavo darbo daromą žalą. Reiškia, potvynis yra mūsų sąjungininkas.

Šių metų pavasarį buvo apsemti ir kai kurie kolektyviniai sodai. Vietomis nedaug apsemta, tarkime iki kelių, tačiau tokia srovė su savimi neša ne tik vandenį, bet kartu ir žvyrą, molį, juodžemį ir visa kita kas tik įkrenta į upę ir yra lengvenis už akmenį.

Visi juk žinote iš istorijos pamokų mokykloje, kad net ir pirmosios civilizacijos radosi prie upių kur upė kiekvieną pavasarį atnešdavo ir padėdavo pakrantėse daug dumblo. Į tą derlingą dumblą senovės egiptiečiai, Tigro ir Eufrato pakrančių gyventojai sėdavo savo kultūras ir gaudavo pasakiškus derlius. Štai taip radosi civilizacijos. Bent jau taip moko mokyklose.

Upė yra galingas mechanizmas atnešantis didžiulius kiekius derlingo žemės sluoksnio ir padedantis po kojomis nemokamai ir kiekvienais metais. Tik imk ir naudokis.

Džiaugdavosi pirmosios civilizacijos, džiaugėsi ir antrosios civilizacijos upėmis, ir trečiosios džiaugėsi… Tačiau labai nesidžiaugia šių metų potvynio apsemti kolektyvinių sodų gyventojai. Kodėl? Koks čia paradoksas?

Juk kolektyvinių sodų šeimininkai irgi kaip pirmųjų civilizacijų atstovai augina augalus, taigi upės atneštos nemokamos trąšos jiems turėtų būti į naudą ir teikti begalinį džiaugsmą. Tačiau to nėra. Pabandykime užsukti į kolektyvinius sodus ir pažiūrėti ko gi verkia šių dienų žemdirbiai.

Štai žengiame į potvynio paliestą kolektyvinio sodo sklypą. Tvora, varteliai, medeliai, namukas… Už namuko daržiukas… Pilnas žvyro!

O pasirodo, upė nunešė iš daržo derlingą žemės sluoksnį ir prinešė paprasto upės žvyro, kuriame niekas negali augti. Štai kokia žemdirbio bėda.

Bet kas tai? Pas mus upės negeros ir neša netikrą dumblą? Ne. Upės pas mus tokios pačios. Jos atneša dumblo. Kiekvienas pavasarį galite nueiti į užliejamą Neries ar Nemuno pakrantę ir pamatysit puikaus dumblo. Vietomis susmingi iki kelių. Tai kodėl į kai kurias vietas upė neša derlingą dumblą, o kitur neša žvyrą, asfalto trupinius?

Jei pažiūrėsime atidžiau pamatysime, kad nukentėjo tik dirbamos žemės lopinėliai. Kolektyvinio sodo šeimininkas sukasė, suarė žemę. Ji pasidarė puri. Štai pakėlė ir išnešė tą purią žemę upė. O ten kur žemė nedirbta, ten yra stipri velėna. Velėnos upė nepakelia. Nepajudina. Tokiu atveju ant velėnos upė padeda dumblo.

Tinginiams upė padeda. Tinginiams ji duoda. O iš dirbančių – atima.

Ne tik upė žemdirbį baudžia. Iš suartos dirvos ir vėjas išneša naudingas medžiagas, ir lietus išplauna, ir saulė iškepina. Dirbamos žemės kokybė vis mažėja ir mažėja. Miške, pievoje kur žemė nedirbama – priešingai – dirvožemio kokybė vis didėja ir didėja. Matote kokią didelę žalą daro darbas?

Pirmųjų civilizacijų žmonės žemės nedirbo. Jiems upė užnešdavo dumblo. Į jį pavasarį pasėdavo, o rudenį nupjaudavo derlių. Užaugusių augalų šaknys per vasarą sutvirtindavo dumblą ir tokios velėnos upė jau nebepakelia, todėl pavasarį užneša vėl dumblo.

Žemdirbystė prasidėjo vėliau. Žmonės pasitraukė nuo upių. Ten upė nepadeda. Ten reikia žemę įdirbti pačiam taip, kad galėtum pasėti sėklą. Ir pradėjo žmonės kasti, arti žemę ir visaip kitaip ją niokoti. Kartu su žeme žlugo ir civilizacijos. Nuo žemdirbystės dūsta ir mūsų civilizacija. Naujiems žemdirbystės sklypams įrengti kertami miškai, dirvos kokybė vis blogėja, pesticidai užteršia upes, šulinius, mūsų vandenį, aplinką ir maistą, orą… Ir tik laiko klausimas kada “užsilenksime“.

Šių dienų potvynis mums dar kartą parodė, kad laikas nustoti dirbti žemę. Pirmiausia nustoti dirbti žemę, vėliau – nustoti dirbti ir visus kitus darbus. Tik tokiu atveju galime atstatyti žemėje Rojų. Juk Rojuje žemės niekas nedirba? Ten auga medžiais su vaisiais. Šitą mes žinome. Bet, kad kas Rojuje artų žemę ar girdėjot?

Už idėją dėkingas Vytautui, už iliustraciją Kauno miesto savivaldybei

Reklama
Įrašyta kategorijoj Uncategorized. 6 Comments »

6 atsakymai to “Potvynis”

  1. V Says:

    Toks pritemtas straipsnis išėjo. Paskaityti vistiek įdomu 🙂

  2. siGis Says:

    Klausimas autoriui.
    Ar gali nedirbant zemes atsirasti toks dagtas kaip kompiuteris kurio pagalba paskui butu galima rasyti tokius straipsnelius?

  3. gaiva Says:

    kai niekas nebedirbs, tai vadinasi visi bus supratingi ir tokių straipsnių nebereikės…tada ir jų autorius extra laiko turės gulėti ant žolės ir stebėti debesis…Anglijoje jau yra ir debesis stebinčiųjų organizacija http://www.cloudappreciationsociety.org
    jie ten su pamatytais debesimis kūrybingai elgiasi – tarp kitko, jei darai tai, ko neprivalai, tai nesiskaito kaip darbas ?

  4. Nedirbu Says:

    manau nesiskaito

  5. Jovke Says:

    Bet, iš tikrųjų, gamta tiek daug ženklų mums duoda, tereikia mums juos iššifruoti, o šis straipsnis tai ir padarė 😉


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: