Pavėluotai, bet apie Velykas


“Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks“ – sako lietuvių liaudies patarlė. Na, aš turiu visokių draugų, bet jei taip pradėtume procentaliai skaičiuoti, tai mane supa absoliuti beviltiškai nepataisomų tinginių dauguma.

Tinginys tinginiui padeda nieko nedarydamas

Anksčiau man galvą tekdavo sukti ką čia parašius į savo tingėjimo tinklaraštį. Kuo toliau, tuo galvą sukti reikia mažiau. Pasiskaitė mano draugai tinklaraščio ir kaip atsivėrė jų sielos tinginystei, tai tik spėk aprašinėt. Vietomis net mane patį pralenkia. Bet tai gera proga pasitempti man. Teisingiau ne pasitempti, bet dar labiau atsipalaiduoti. Tinginystėje juk viskas atvirkščiai nei darbo pasaulyje. Konkurencija čia suprantama kaip kuo didesnis nieko neveikimas. Ir padėti vieni kitiems galime tik nieko nedarydami. Štai ir padeda man mano draugai nieko nedarydami. Jie nieko nedaro, o aš tą nedarymą aprašinėju.

Apie kai kuriuos draugų išmislus jau rašiau. Dar parašysiu ir apie kitus, nes įvykių jau prisikaupė ir stovi eilėje. Šiandie apie Nataliją.

Tinginių Velykos

Štai nuėjome švęsti Velykų pas Nataliją. Margučių marginimas kaip suprantate yra didžiulis vargas ir bereikalingas resursų švaistymas. Pirmiausiai reikia pasirūpinti kiaušinių dažais. Juos teks pirkti. Tada reikia dirbti, kad užsidirbti ant troleibuso, nuvažiuoti, vėlgi, nusipirkti dažus, o grįžus gaišti laiką marginant. Tiems kas ruošia dažus patys irgi reikia daug vargti. Reikia kaupti svogūnų lukštus, reikia plauti puodą, į jį dėti kiaušinius, o prieš tai juk reikia ne vienas moteriškas pėdkelnes sunešioti. Virsite žinoma ant dujų, už kurias irgi teks mokėti. Negana to, kad tiek investuosite į kiaušinius, tai dar ir stalą teks puošti, gal net kambarius prieš tai susitvarkyti. Žodžiu KATORGA, ne šventė. Būtent todėl ant švenčių daug šeimų ir sugyventinių susipyksta. Neatlaiko darbo beprasmybės, susierzina.

O mano draugė Natalija nemargina kiaušinių. Cho, kad jūs žinotumėt kiek problemų atkrenta! Kaip ji išsisuka nuo marginimo? Na, ji laiko putpeles mažame narvelyje. O putpelės deda jau iš karto margus kiaušinius. (žr. paveikslėlyje).

Žinoma, putpelių laikymas irgi yra darbas, nes jas reikia šerti, narvelį valyti, prižiūrėti. Bet tai bent naudos yra. Padirbai ir gavai rezultatą – pridėjo tau kiaušinių. Bent jau prasmingas darbas, ko negali pasakyti apie įprastą kiaušinių marginimą – dirbti dirbi, o naudos jokios absoliučiai.

Putpelių kiaušiniai mažesni, tačiau apskaičiuota, kad procentaliai jos padeda daugiau kiaušinių (kilogramais) nei vištos. Kitaip tariant jų efektyvumas didesnis. Jos ir pačios mažesnės, užima mažiau vietos, mažiau priežiūros ir taip gaunasi, kad efektyviau daug mažų putpelių laikyti nei vieną vištą.

Žinoma, putpelių laikymas irgi darbas. Tačiau yra štai kokia išeitis.

Velykos gamtoje

Tiek vištos, tiek putpelės yra kilusios iš gamtos. Tačiau jų biologinis mechanizmas tiek sugadintas, kad neprižiūrimos jos negali išgyventi. Todėl norint jas laikyti reikia daug darbo įdėti.

Tačiau gamtoje yra paukščių, kurių šis mechanizmas dar nesugadintas. Reiškia, galima padaryti taip, kad jie ir naudos neštų, ir žmogaus nevargintų.

Gamtoje laisvai veisiasi antys ir žąsys. Jos dauginasi neprižiūrimos, peri neprižiūrimos, vaikus veda neprižiūrimos ir apskritai gyvena neprižiūrimos. Kiaušinius jos irgi gali dėti kaip vištos – be perstojo, t.y. paėmei kiaušinį, tai naują padėjo. O jei nepaimi, tai jos tada daugiau nededa, peri, tai kas padėta. Bet šiaip, kasdien paimant ančių ar žąsų kiaušinių, jos prideda naujų. Bėda tik ta, kad jos deda kiaušinius į lizdus, kurie toli nuo žmogaus ir nepatogu tuos kiaušinius paimti.

Tačiau vėlgi yra išeitis. Galima paimti žąsų ir ančių kiaušinių ir išperinti juos patiems prie savo namų. Perinimas neilgas ir nesudėtingas procesas. Tiesiog reikia kiaušinius šildyti. Kai išsirita žąsiukai ar ančiukai, tai reikia juos palesinti ir pavedžioti. Užaugę jie prisijungs prie kitų paukščių ir išskris žiemoti į šiltuosius kraštus. Tai labai gerai, nes atkrenta ta sunki paukščių priežiūra – lesinti, paukštidę statyti, prižiūrėti. Išskrido ir ramu. Pavasarį vėl sugrįžta į savo gimtąsias vietas, t.y. pas jus į kiemą. Štai ir vėl turite kiaušinių.

Vieną kartą išperintos žąsys ar antys vis grįš į tą pačią vietą ir jau pačios dės kiaušinius, ves vaikučius. Tereikia tik vieną kartą išperinti ir nemokamų kiaušinių turėsi visą gyvenimą. Čia kaip su medžiu – kartą pasodinai, o vaisius gauni visą gyvenimą.

Veganiškos Velykos

Tiems, kas vis dar kabinėsis, jog kiaušinių perėjimas irgi sudėtingas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, siūlau dar tobulesnį variantą – veganiškas Velykas. Ot, tai išeitis – kiaušinių nevalgai, tai net ir perėti jų nereikia. Apskritai, kam valgyti kiaušinius, jei augalinio maisto ir taip pilna. Čia kalbu apie laukinį maistą. Jis pats auga, niekur nebėga, vaikytis nereikia, prižiūrėti nereikia, tiesiog imi ir valgai. O štai ir puslapiukas apie laukinius valgomus augalus – Gamtos turtai.

Reklama
Įrašyta kategorijoj Uncategorized. 7 Comments »

7 atsakymai to “Pavėluotai, bet apie Velykas”

  1. Natalija Says:

    Smagus straipsnis 🙂 Nors del darbo traktavimo ne visur sutikciau. Man patinka marginti kiausnius, linksma taigi, tas pats kas piesti. Ir namus tvarkyti man nera darbas, nes malonu. Kaip ir ne darbas privelti daugkartinio naudojimo kiausiniu is vilnos. Cia tiktu veganams. Privelei karta ir kiekvienais metais issitrauki, kaip zaisliukus Kaledoms. Nors siaip gal nesu tingine, man daug ka dirbti patinka. Net kai langus plaunu, kunas skesta endorfinuose. Tik nepatinka i darba eiti, tai susigalvojau, kaip to nedaryti ir neinu.
    Su pavasariu visus tinginius ir netinginius 🙂

  2. Natalija Says:

    Nu tiksliai 🙂 Ai, tada galima is papje-mase daryti. Is panaudoto popieriaus 🙂 Arba siaip issikirpti kaiusinio forma ir nuspalvinti. Esme gi ne pats kiausinis, o jo simbolis 🙂

  3. Tweets that mention Pavėluotai, bet apie Velykas « Tingėjimo filosofija -- Topsy.com Says:

    […] This post was mentioned on Twitter by Blog'ų metraštis. Blog'ų metraštis said: Pavėluotai, bet apie Velykas: “Pasakyk kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu toks” – sako lietuvių liaudies.. http://bit.ly/9T9X76 […]

  4. Aiste Says:

    Del veganu – siais metais marginom graikiskus riesutus, ir smagu buvo ir graziai gavosi.

  5. Tadas Says:

    aš tai taip tingėjau šiais metais, kad velykų išvis nešvenčiau ;)…

  6. Jovke Says:

    Tadai, na ir prajuokinai :DD Gerai čia pasakei. Iš tikrųjų, kam tas Velykas švęsti? Reikia važiuoti į svečius, kažką dovanoti, sėdėti prie stalo, lupti tuos kiaušinių lukštus :DD Oj, kiek darbo 🙂


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: