Užmušk bebrą – išgelbėk medį

Seniai tarp ekologų klajoja sarkastiškas juokelis “užmušk bebrą – išgelbėk medį“. Juk medeliai yra gėris, o sunaikinę medelio griaužėją – bebrą, išsaugosime medelį. Žinoma, čia klaikus juokas ir niekada nedarykite to nepasitarę su vaistininku! Tačiau įdomu kas galėjo sukurti tokį juokelį. Na, o šiandien pristatau naują žaliojo jumoro atvejį “nukirsk medį – išgelbėk stirną“. Šio juokelio sukūrimo pėdsakai veda į LR aplinkos ministeriją ir Generalinę miškų urėdiją.

Šiandien aplinkos ministerija išplatino pranešimą spaudai apie Generalinės miškų urėdijos iniciatyvą kirsti drebules ir blindes vardan to, kad būtų “išgelbėtos“ stirnos, briedžiai ir kiti kanopiniai žvėrys nuo bado miške.

Primenu apie analogišką aplinkos apsaugos agentūros bandymą išgelbėti žuvis. Man kelia susirūpinimą klausimas kodėl turime Lietuvoje “gelbėti“ žuvis kai jų niekas negelbėja plačiuose Rusijos taigos ir Kanados šiaurės plotuose. Analogiškas susirūpinimas kyla išgirdus raginimus Lietuvoje gelbėti kanopinius žvėris, paukščius. Kodėl ten – Rusijos ir Kanados platybėse niekas negelbėja gyvūnų, o čia mes esame priversti juos gelbėti? Kodėl ten gamta viską pati padaro, o čia mes turime kažkokią apgailėtiną, nusilpusią gamtą, kuri pati nebesugeba susitvarkyti su savo augintiniais. Ir žinoma – kas kaltas, kad Lietuvoje tokia silpna gamta, kad reikia dėti pastangas ir gelbėti laukinius gyvūnus. Ir kaip padaryti, kad pas mus gamta vėl būtų stipri ir sugebėtų savimi pasirūpinti. Na, kad mums nereikėtų vargti, jei galėtume nevargti?

Ekspertai įspėja, kad negalima maitinti laukinių gyvūnų. Laukiniai gyvūnai patys sugeba susirasti sau maisto. Jeigu žmonės duoda jiems maisto, tai jie pripranta gauti jo iš žmonių ir praranda įgūdžius jo susirasti patys. Būtent todėl kai pašeriame vasarą gulbes, jos pripranta prie žmogaus ir tikisi iš jo maisto žiemą. Jos neišskrenda, nes tikisi maisto iš žmogaus. Todėl per žiemos speigus turime kasdien nešti prijaukintoms gulbėms lesalo ir dar blogiau – kasdien po kelis kartus kapoti storą ledą, kad jos turėtų kur paplaukioti, atplėšti jas prilipusias prie ledo iki kraujo ir vežti į gyvūnų prieglaudas, slaugyti.

Būtent todėl, kad komercinė žūklė ir žuvivaisa sunaikino natūralias žuvų populiacijas ir jų atsparumą žiemos šalčiams, dabar turime purkšti deguonį su brangiais aparatais po ledu, kad žuvys neuždustų.

Ir būtent dėl medžioklės ir miškininkų darbo mes esame priversti gelbėti kanopinius ir kitus žvėris miškuose. Natūraliuose miškuose to daryti nereikia. Žvėrys prasimaitina patys. Kodėl? Todėl, kad laukiniai žvėrys, turi visus išgyvenimo įgūdžius, kokių tik jiems reikia. Jie juos gauna iš gamtos. O pas mus medžiotojų ir miškininkų veikla skatina prarasti tuos įgūdžius. Maža to, medžiotojai ne tik pripratina žvėris prie maisto tiekimo, bet dar ir dirbtinai reguliuoja populiaciją. Laukinėje gamtoje išmiršta tik silpniausi, o likę stipriausi sugeba išgyventi bet kokią žiemą. Pas mus medžiotojai iššaudo ir stipriausius. Likę silpni žvėrys nebesugeba išgyventi, todėl paskui reikia juos šerti, dirbti, ėdžias kalti, prižiūrėti, “gelbėti“.

Raginčiau užsiimti ne pasėkmių likvidavimu, o priežasčių šalinimu. Nieko nedarykime vasarą, tai nieko nereikės daryti ir žiemą.

Laimis Žmuida, Mindaugo Survilos nuotrauka.

———

Pridedu minėtą aplinkos ministerijos pranešimą spaudai.

Miškininkai kviečia globoti laukinę gyvūniją

Šią žiemą daugelyje šalies rajonų jau susidarė gana stora (kai kur – apledėjusi) sniego danga, pabloginusi ne tik smulkiosios faunos, bet ir kanopinių žvėrių (ypač stirnų) mitybos ir žiemojimo sąlygas.

Dėl to, Generalinė miškų urėdija raštu įpareigojo valstybės įmonių miškų urėdijų vadovus organizuoti drebulių ir blindžių kirtimą elninių žvėrių mitybos sąlygų pagerinimui miškuose, kuriuose nevykdomi planiniai lapuočių medžių kirtimai.

Daugelis miško kelių tapo sunkiai išvažiuojamais, todėl miškų urėdijos paprašytos sudaryti galimybę medžioklės plotų naudotojams, jauniesiems miško bičiuliams ir kitiems gamtos mylėtojams gabenti jų sukauptus pašarus į žvėrių šėryklas (organizuojant miško vidaus kelių ir kvartalinių linijų valymą) bei numatyti laukinės gyvūnijos globos priemones galimo “baltojo bado“ atveju, teikti informaciją apie laukinės gyvūnijos globą žiniasklaidai.

Laukinės gyvūnijos globos klausimus miškų urėdijos įpareigotos spręsti glaudžiai bendradarbiaujant su rajonų savivaldybėmis, aplinkos apsaugos agentūromis, medžiotojų visuomeninėmis organizacijomis, mokyklomis.

Laukiniams gyvūnams sunkiu metu suaktyvėja ir brakonieriai, todėl bendromis pastangomis bus siekiama išgyvendinti ir šį gėdingą mūsų visuomenei reiškinį.

Aplinkos ministerijos informacija

Reklama
Įrašyta kategorijoj Uncategorized. 4 Comments »

4 atsakymai to “Užmušk bebrą – išgelbėk medį”

  1. Aruns Says:

    ..ministerija+urėdija privežtų į mišką sniego- po drebulėm ir blindėm, užpiltu vandens ant viršaus, ir taip pasidarbavus išgelbetų žvėrelius- sėkmės!

  2. V Says:

    Buvau nusyvylęs straipsiu, bet kai perskaičiau paskutinę mintį “Nieko nedarykime vasarą, tai nieko nereikės daryti ir žiemą“ supratau, kad tingėjo filosofija liko 🙂

  3. vaidotas Says:

    hm. bet kaži ar išeitų taip, kad nieko nedarom, ir viskas su gyvūnais gerai pasidaro… kai arti žmogus, jie visada lengviau ras maisto prie žmogaus, nei patys ieškos. tuomet pradeda eiti į daržus, į savartynus. todėl medžiotojai ir pratina juos ieškoti maisto ne prie žmonių, o miške – ten padeda maisto. o kai per daug žalos žmonėm pradeda nešt, tai imama skųstis medžiotojams, kad neprižiūri skaičiaus.


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: