Kaip Aplinkos apsaugos agentūra žuvytes gelbėjo


Žiema. Labai šalta. Prie eketės sėdi žvejys su išsipūtusiu skruostu. Prieina žmogus ir užjaučiamai klausia:
– Skauda dantį?
– Ne, atitirpinu sliekus.

Anksčiau žiemų Lietuvoje būta žymiai šaltesnių. Užšaldavo ne tik ežerai ir upės, bet netgi Baltijos jūra. Ir ledas laikydavosi ilgiau. Tačiau ateidavo pavasaris ir gamta vėl sužydėdavo. Gamta tūkstančius metų taip gyvena be niekieno pagalbos – sveika, tvirta ir amžina.

Todėl labai keista kai XXI a. žmogus susiruošia į pagalbą gamtai. Nuo ko ją gelbėti? Nuo savęs pačios?

Kalbu konkrečiai apie vieną Aplinkos apsaugos agentūros sumanymą. Kadangi šiemet ledukas aptraukė visus vandens telkinius, tai šios agentūros darbuotojai sugalvojo gelbėti žuvis.

Gamtos paradoksas – tūkstančius metų žuvys išgyvendavo po ledu žymiai ilgesnes žiemas ir štai staiga XXI a. jos to padaryti nebesugeba. Reikalingas dirbtinis kvėpavimas.

Šiemet Aplinkos apsaugos agentūra ragina visus žvejus nepatingėti – gręžti daugiau skylių ir jas prižiūrėti. Jei žvejai negręš skylių, “per kelias dienas visas ežeras gali mirti, ir, prasidėjus tikram dusimui, ką nors padaryti net ir naudojant tokias brangias gelbėjimo priemones kaip vandens siurbliai, kompresoriai ar deguonies pūtimas bus žymiai sunkiau.“

Tikėkimės, kad žvejai susipras ir išgelbės žuvis, nes kitokiu atveju Aplinkos apsaugos agentūra pati stos į kovą su ekologine nelaime ir panaudos brangiai kainuojančius vandens siurblius, kompresorius ir deguonies pūtimą.

Su Aplinkos apsaugos agentūra nepasiginčysi. Ten dirba šios srities specialistai, profesionalai, ekspertai. Jeigu jie nusprendė, kad reikia į ežerą po ledu purkšti deguonį, tai reiškia reikia taip ir padaryti. Kitaip nebeturėsime žuvų.

Gaila tik vieno dalyko, kad tokios agentūros neįsteigtos plačioje Rusijos taigoje ar Kanados šiaurėje. Juk ten milijonai ežerų ir upių užšalę ir niekas nepapurškia deguonies žuvytėms…

O gal ir gerai, kad niekas ten nepurškia deguonies ir skylių lede nedaro? Juk jei pažiūrėsime į aplinką pas mus ir ten kur žmogaus rankos nepalietė, tai pamatysime, kad nepaliesta gamta yra kažkokia geresnė, gražesnė, sveikesnė… O čia pas mus, kur ja taip rūpinamasi, ji kažkokia nesveika, trapi…

Gal vis gi tas darbas ir investicijos į kompresorius ir vandens siurblius yra bereikalingi? Gi tiek darbo įdedam, lėšų, skyles grežiam, o rezultatą gauname blogesnį.

Tai gal be reikalo vargstame?

Laimis Žmuida

Pridedu Aplinkos apsaugos agentūros pranešimą spaudai:

2010-02-01. Gyvūnijos kontrolės skyrius, A. Skerniškis tel.: 2108794

Žiema jau įgavo savo tikrą jėgą ir jos aštrius dantukus jaučia visa gyvoji gamta. Daugiau kaip mėnesį trukę šalčiai padengė visus vandens telkinius stora ledo danga, o prognozuojamas trumpas šalčių mažėjimas bus palydėtas gausiu sniegu ir pūgomis. Taigi, mūsų ežerai ir tvenkiniai greitai užsiklos dar ir stora sniego danga. Tikimybė, kad artimiausiu laiku saulės spinduliai nors kiek paglamonės vandenyje esančius augalus yra beveik niekinė. Žodžiu, ateina laikas, kai visas povandeninis pasaulis gyvens tik dėl anksčiau sukauptų deguonies rezervų. Šalta, tamsu ir trošku – štai kaip trumpai galėtume apibūdinti esamą situaciją.

Nors panaši situacija nėra kažkokia ypatinga ir labai netikėta ar nauja, tačiau užsitęsus šalčiams ir sniegui ji gali greitai pasidaryti grėsminga. Deguonies rezervas sekliuose nepratakiuose vandens telkiniuose labai greitai gali sumažėti iki kritinės ribos (3 mg/l), dėl ko ekologinės nelaimės – žuvų dusimo – išvengti bus labai ir labai sunku arba ir visai neįmanoma, kadangi dar nėra surasta efektyvių būdų kaip nuo jos gelbėtis. Bet ir visiškai nieko nedaryti – tai ne pati priimtiniausia pozicija. Žinoma, su Gamta daug nepakovosi, tačiau kiekvienas įdėjęs nors trupinėlį pastangų galime šiek tiek padėti, o šimtai tūkstančių „šiek tiek“ – tai jau daug. Tas „šiek tiek“ būtų labai paprastas: kiekvienas žvejas išgręžia bent po vieną eketę daugiau negu paprastai, na, paprasčiau sakant, nepatingi ir intensyviau paieško laimikio. Jeigu dar eketėles praplatinsime ir įdėsime sausų nendrių ar šiaudų, tai jau visai neblogai. Praeidami pro nendrėmis „pažymėtas“ eketes nepatingėkime nendres pamurgdyti. Tai daug pastangų ir laiko neatims, tačiau tuo judesiu sulaužysime leduką, šiek tiek pamaišysime vandenį. Štai gramelis deguonies jau ir ežero vandenyje. Jeigu bežvejojant sušalome ar norisi pajudėti, vietoje trypimo ar šokinėjimo pasiimkime žvejybos dėžę ir pavalykime apie save ledą – štai vandenyje ir šviesiau, o tai dar „kruopelytė“ deguonies į bendrą aruodą.

Žinoma, iš šių smulkmenų labai didelio efekto tikėtis neverta, tačiau, kaip sakoma, lašas po lašo… O šie lašai gali atitolinti nelaimę kokią dieną ar kitą, ir, žiūrėk, per tą laiką atodrėkį Dievulis padovanos, kartu su juo per daugybę skylučių plūstels šviežio vandens ir bėdos kaip nebuvę. Toks eketėlių darymo ir ledo valymo procesas labai panašus į dirbtinį kvėpavimą: jeigu jo nedarysi kol ateis tikra pagalba, nelaimėlis tikrai žus, padarysi – yra vilties išgyventi. Kol kas žinių apie žuvų dusimo atvejus dar nėra, bet jeigu jau dabar pradėsime po truputį ruoštis, galime sudaryti sąlygas jai mus aplenkti. Priešingu atveju per kelias dienas visas ežeras gali mirti, ir, prasidėjus tikram dusimui, ką nors padaryti net ir naudojant tokias brangias gelbėjimo priemones kaip vandens siurbliai, kompresoriai ar deguonies pūtimas bus žymiai sunkiau. Labai dažnai tokiais atvejais belieka tik kreiptis į regiono aplinkos apsaugos departamentą su prašymu leisti kiek įmanoma daugiau žuvų išgaudyti.

Reklama
Įrašyta kategorijoj Uncategorized. 2 Comments »

2 atsakymai to “Kaip Aplinkos apsaugos agentūra žuvytes gelbėjo”

  1. Vilhelmas Negerovė Says:

    Smagus ir teisingas straipsnis. Nuo žiemos pavojų dar rekomenduočiau gelbėti ir miško gyvūnus: miškuose ir pamiškėse nukasti sniegą, kad stirnos ir briedžiai galėtų paėsti pernykštės žolės. Jei tai nebus padaryta, gali tekti imtis žymiai brangesnių gelbėjimo priemonių – urmu pirkti šieną ir kitus pašarus ir vežti į miškus.

  2. Užmušk bebrą – išgelbėk medį « Tingėjimo filosofija Says:

    […] Kaip Aplinkos apsaugos agentūra žuvytes gelbėjo […]


Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: